Miesto istorija

Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas 1377 m. kaip Alytaus pilis Vygando Marburgiečio kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgoteises ir herbą.
1977 m. kovo 30 d. Alytui suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. patvirtintas dabartinis Alytaus herbas.

Apie Alytų…

**Alytus** – yra šeštasis Lietuvos miestas pagal dydį, **didžiausias** Pietų Lietuvos miestas.

Šalia Nemunas, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine. Per Alytų iš pietryčių Šiaurės vakarų link teka Nemunas. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra Alytus I, kairiajame – Alytus II.

Alytuje II yra miesto centras, telkšo Dailidės ežeras, yra miesto kapinės, Alytaus miškas, miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, Jaunimo parkas;
Alytuje I yra žydų kapinės, Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia, pietuose stūkso Alytaus piliakalnis ir teka Alytupis.